Konkursas! Pasidalinkime šimtmečio receptu!

Konkursas! Pasidalinkime šimtmečio receptu!

Pasidalinkime šimtmečio receptu! Turite mėgstamą patiekalą, kurį gamino ar vis dar gamina jūsų mama, o dabar gaminate ir jūs, o gal jau ir jūsų vaikai? Jis yra jums pats skaniausias, keliantis daugiausia prisiminimų, o patiekalo receptas keliauja iš kartos į kartą? Atsiųskite jį mums ir galbūt šis receptas bus įamžintas leidyklos „Virtuvės knyga“ naujai leidžiamoje receptų knygoje, skirtoje mamos virtuvei, kuri įamžins receptus dar vienam šimtmečiui! Per šimtmečius gyvuojantys receptai atgaivins prisiminimus, leis dar kartą paragauti pačių skaniausių valgių, kuriuos gamino mūsų mamos! Leidykla „Virtuvės knyga“ kviečia visus prisiminti ir dalintis šeimoje mėgstamiausių ir iš kartos į kartą perduodamų patiekalų receptais. Visai nesvarbu, ar tai „zelcas“, vištienos vyniotinis su razinomis, naminės dešrelės, blyneliai su uogiene ar ypatingas obuolių pyragas! Mes labai norime jų visų paragauti! Laukiami visi, patys įvairiausi receptai, tapę jūsų šeimos tradicija. Tai gali būti karštieji, šaltieji patiekalai, sriubos, įvairūs saldumynai ir desertai. Norint dalyvauti „Virtuvės knygos“ skelbiamame konkurse reikia: Parašyti patiekalo receptą, vadovaujantis žemiau pateiktomis taisyklėmis. Atsiųsti jį el. paštu daiva@terrapublica.lt iki vasario 25 d. Taisyklės, į kurias būtina atsižvelgti rašant receptą: Receptas rašomas atskirame teksto redagavimo programos faile (pvz.: Microsoft Word). Rašoma TIMES NEW ROMAN šriftu, 12 dydžiu. Pavadinimas paryškinamas. Po pavadinimu be tarpo parašoma kiek porcijų, vienetų ar svorio sudaro pagamintas patiekalas. Kiekvienas ingredientas rašomas iš naujos eilutės mažąja raide kilmininko linksniu (pvz.: „2 pomidorų“; „1 šaukšto medaus“ „1 stiklinės pieno“). Produktai rašomi eilės tvarka pagal jų naudojimo eiliškumą gaminant. Gamybos procesą aprašome bendratimi (pvz.: „orkaitę įkaitinti iki 180 °C temperatūros“; „kepimo formą ištepti sviestu“) Nurodykite recepto kilmę, t. y. parašykite iš kur kilęs recepto autorius (mama, senelė, tėtis ar kt. šeimos narys). Nurodykite...

VALIO! VALIO! VALIO!

Ką tik duris atvėrė firminis leidyklos „Terra Publica“ KNYGYNAS – IŠPARDUOTUVĖ. Čia visada rasite knygų geriausiomis kainomis, leidyklos naujienų, receptų knygų mėgstantiems gaminti, vaikų literatūros, pažintinių knygų apie Lietuvą, kelionių vadovų ir dar daugiau! Užsukite ir nustebsite, kad knyga gali kainuoti mažiau nei puodelis kavos! Pasimatykime adresu: Jaunimo a. 2, Kaunas.

Ką reiktų žinoti apie pietus dėžutėje?

Ką reiktų žinoti apie pietus dėžutėje?

Šeštadienio rytą, knygos „Superpietūs dėžutėje“ autorius Paulius Strasevičius laidoje „Labas rytas, Lietuva“ pristatė naują knygą ir tuo pačiu papasakojo, ką ir kaip geriausia valgyti darbe, mokykloje ar kelionėse. Interviu kviečiame žiūrėti...
Konkursas! Gardžiausias užkandis į darbą ir mokyklą!

Konkursas! Gardžiausias užkandis į darbą ir mokyklą!

„Kas šiandien pietums?“ – tikrai labai svarbus klausimas, kai apie pusdienį pilvas ima neramiai groti į maršą. Tokiu atveju atsakymai galimi keli – „ką duos kavinėje“ arba „tai, ką atsinešiau iš namų“. Kavinėje jūsų laukia įvairovė, kuri nebūtinai jus nuteiks maloniai. Na, o dėžutė, kurią susiruošėte iš vakaro, gali nudžiuginti – čia jau ką įdėjote, tą ir rasite. Kviečiame dalyvauti konkurse ir pasidalinti savo mėgstamų užkandžių, kuriuos nešatės į darbą pietums ar dedate vaikams į mokyklą, receptais! Tris geriausių receptų autorius leidykla „Virtuvės knyga“ apdovanos puikiomis receptų knygomis „Superpietūs dėžutėje“, tad savo meniu galėsite gerokai išplėsti. Siųskite savo receptus su nuotraukomis el. paštu gyvenimas@delfi.lt iki rugsėjo 19 d. Skaitykite daugiau:...
Kompotas? Kompotas!

Kompotas? Kompotas!

Kompotai – tai vaisių ar uogų konservai, kurie ruošiami žaliavas užpilant cukraus sirupu ir jas pasterizuojant ar sterilizuojant. Kompotų vaisiai, uogos, daržovės gerai išlaiko spalvą, skonį, aromatą, todėl nedaug skiriasi nuo šviežių. Tinkamiausi kompotams yra geros išvaizdos, nesutrūkinėjusia odele, vienodo dydžio ir spalvos, ne per daug kieti, bet ir nepatižę, subrendę vaisiai, uogos ir kai kurios daržovės (cukinijos, aguročiai, moliūgai, morkos, rabarbarai). Kompotai gali būti vienos arba kelių vaisių, uogų ar daržovių rūšių. Kompotams gardinti dažnai naudojami įvairūs prieskoniai: gvazdikėliai, cinamono lazdelės, žvaigždiniai anyžiai. Puikų skonį suteikia ir įvairios prieskoninės žolelės: mėtos, levandos, šalavijai. Beveik visi kompotams skirti vaisiai ir daržovės, taip pat tvirtesnės konsistencijos uogos nuplikomi vandeniu ar vandens garais, talpiai sudedami į paruoštus stiklainius, užpilami karštu sirupu ir pasterizuojami arba sterilizuojami. Ruošiant obuolių ar kriaušių kompotus nuskabomi vaisių koteliai, išimami sėklalizdžiai, jei žievelė labai stora ar nelygi, nulupama, stambūs vaisiai supjaustomi. Kad nepatamsėtų, obuoliai merkiami į šaltą sūroką vandenį, o kriaušės – į 0,1 proc. citrinų rūgšties tirpalą. Paskui vaisiai nuplikomi. Jie turi nesuvirti, todėl nuplikymo trukmė ir temperatūra parenkama atsižvelgiant į jų rūgštingumą. Iš skysčio, kuriuo buvo nuplikomi produktai, galima paruošti sirupą. Kriaušių ir obuolių negalima per ilgai kaitinti, nes skylant rauginėms medžiagoms susidaro naujų raudonos spalvos junginių, todėl obuoliai ir kriaušės gali parausti. Ruošiant kompotus verdamas 25–45 proc. cukraus sirupas. Rūgštūs produktai paprastai užpilami 35–45 proc., saldūs – 25 proc. cukraus sirupu. Kompotus geriau ruošti iš vienodos brandos vaisių. Derinant saldžius ir rūgštesnius vaisius, gaunamas malonus saldžiarūgštis skonis. Į blankios spalvos vaisių kompotą įbėrus saują ryškios spalvos uogų (serbentų, vyšnių, aviečių), gaunamas ne tik įdomesnis skonis, bet ir graži...
Konservavimo būdai. Ar visus žinote?

Konservavimo būdai. Ar visus žinote?

Prancūzų poetas Aleksandras Baltazaras Lorenas Grimo de La Reinieras (gyvenęs XVIII–XIX a.) konservavimo procesą pavadino „metų laikų prikėlimo menu“. Išties gražus ir poetiškas apibūdinimas, primenantis mums vasaros malonumus, šaltą žiemą ragaujant kvapnias mūsų pačių konservuotas gėrybes. Žodis „konservai“ kildinamas iš lotynų kalbos žodžio „conservare“ – „išsaugoti“. Konservavimas – tai augalinės ir gyvulinės kilmės maisto produktų paruošimas ilgesniam laikymui. Be to, daugumą konservuotų gaminių galima valgyti iš karto, negaištant laiko maisto ruošimui. Namų sąlygomis taikomi fiziniai, fiziniai–cheminiai, cheminiai, biocheminiai ir mišrūs konservavimo būdai. Fizinis konservavimas – tai kaitinimas aukštoje temperatūroje sandarioje taroje, šaldymas ir džiovinimas. Fizinis–cheminis konservavimas – tai konservavimas valgomąja druska, cukrumi. Kad nesidaugintų bakterijos bei mikroorganizmai, druskos koncentracija konservuose turėtų būti 10–20 proc. Konservuojant cukrumi ruošiamas 65 proc. koncentracijos cukraus tirpalas. Jei cukraus koncentracija mažesnė, paruoštus konservus dar reikia pasterizuoti arba sterilizuoti. Cheminis konservavimas – tai mikrobiologinių procesų slopinimas produktuose antiseptinio veikimo medžiagomis, kai naudojamas žmogaus organizmui nekenksmingas konservantų (namų sąlygomis – acto, citrinų rūgščių bei jų druskų, alkoholio) kiekis. Biocheminis konservavimas (rauginimas) dažnai naudojamas daržovėms, vaisiams, grybams konservuoti. Rauginimo procesą sukelia pieno rūgšties bakterijos, kurios, besimaitindamos produktuose esančiu cukrumi, pagamina pieno rūgštį ir nedidelį etilo alkoholio kiekį, stabdantį mikroorganizmų veiklą. Šis būdas labai vertinamas konservuojant namų sąlygomis, nes raugintuose produktuose išlieka daug vitamino C. Daugiau patarimų, receptų ir gudrybių apie konservavimą sužinosite naujausioje mūsų knygoje „Konservavimas. Lengvai ir...